Kazlų  Rūdos Kazio Griniaus gimnazija jau septynerius metus vykdo pilietinio ir tautinio ugdymo projektą „Istorinės atminties takais“. Kiekvienais metais projekto dalyviai  pasirenka vis kitą Lietuvos vietą,  aplanko ten esančius svarbius istorinius - kultūrinius objektus, išsamiai susipažįsta su to regiono   istorine – kultūrine aplinka, praeitimi, žmonėmis. Užmezga gražius bendravimo ryšius  su savo bendraamžiais iš kitų mokyklų. Apie visas vykdytas projekto veiklas byloja iškalbingi stendai gimnazijos trečiame aukšte, sukurti video filmai. Projekto veiklos pristatomos gimnazijos ir miesto bendruomenei.

Kadangi esu pirmokė, šie metai projekte man pirmieji, tad noriu pasidalinti įspūdžiais ir pristatyti šių metų veiklą.  

Projekto senbuviai (yra ir tokių, kurie projekte jau ketvirti metai) dar pavasarį nusprendė, kad keliausime ir susipažinsime su Rytų Aukštaitija. Jau tada projekto dalyviai užmezgė bendravimo ryšius su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos bendruomene.

Rugsėjo mėnesį,  susirinkę projekto dalyviai, aptarė ir pasidalino objektus, kuriuos pristatys kelionės metu. Pagal projekto taisykles, projekto dalyviai patys yra gidai ir pristato įvairias istorines – kultūrines vietas. Man teko Stelmužės ąžuolas.Bet apie tai vėliau.

Gražų, saulėtą  spalio savaitgalį,  anksti ryte, sėdome į autobusą ir dviem dienoms palikome Suvalkiją. Kelionę po Rytų Aukštaitiją (sėlių žemę) pradėjome ieškodami istoriko Adolfo Šapokos tėviškės. Žinojome kaimą, kuriame gimė istorikas, tačiau ieškant šios vietos teko net vietinių žmonių pasiklausti, kurie taip pat ne visi žinojo, kur yra istoriko gimtinę žyminti vieta.

Suradę Adolfo Šapokos gimtinę žymintį paminklą, projekto dalyviai, kurie buvo atsakingi už šį objektą, kalbėjo apie istoriko veiklą ir gyvenimą. Tuo sužavėti vietiniai gyventojai mus pavaišino obuoliais ir daugiau papasakojo apie šią  asmenybę ir vietovę.

Keliaudami toliau sustojome Utenoje. Susipažinome su šio miesto istorinėmis vietomis. Vėliau nuvykome į Vyžuonos kaimelį, kurį garsino didikai Radvilos. Čia aplankėme paminklą Vytautui Didžiajam, esantį ant Kartuvių kalno. Sužinojome įdomią šio kalno (manoma piliakalnio) istoriją bei paminklo atsiradimo istoriją.

 Priešakyje dar laukė tolimas kelias į Zarasus.

Kai atvykome į Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją mus pirmiausiai pasitiko gimnazijos direktorius ir pavaduotoja.  Iš pradžių visi nuėjome į valgyklą. Skanūs buvo pietūs, ypač po ilgos kelionės. Kai visi sočiai pavalgėme, apžiūrėjome  gimnaziją. Po to  susirinkome į gimnazijos salę. Ten jaunimo klubas „Lietus vitraže“ pristatė mokyklos renginius, tradicijas,  veiklą. Parodė, specialiai mūsų atvykimui, gimnazistų sukurtą  įdomų filmą apie Zarasus. Mus sveikino gimnazijos direktorius ir pavaduotoja. Ypač visus  sužavėjo „Ąžuolo“ gimnazijos muzikos grupės „Baltos varnos“ atliekamos dainos.

Mūsų gimnazistai taip pat pristatė savo gimnazijos veiklą, padėkojo „Ąžuolo“ gimnazijos bendruomenės nariams už gražų priėmimą ir už galimybę pernakvoti gimnazijoje.

Po susitikimo, įsikūrę gimnazijos sporto salėje ir truputį pailsėję, išvykome į Stelmužę, nes pagal programą, šią dieną, dar turėjome aplankyti čia esančius objektus. Pirmiausia sustojome prie Vergų bokšto, kuris yra Stelmužės dvaro parko pakraštyje. Čia buvo kalinami prasikaltę baudžiauninkai. Sužinojome  ir Stelmužės dvaro istoriją. Deja,  šis dvaras per pirmąjį pasaulinį karą dvaras buvo sunaikintas, šiandien likęs tik kumetynas.

Stelmužės ąžuolą teko pristatyti man. Kai jį pamačiau, visos mintys tarsi „išgaravo“, bet kai pradėjau „gidės“ darbą, viskas pavyko sklandžiai. Gaila, bet ąžuolas, atrodo tikrai „ pavargęs“ nuo metų naštos. Aplink ąžuolą vyksta aplinkos gražinimo darbai, tvarkomas pats ąžuolas. Apžiūrėjome restauruojamą Stelmužės bažnyčią.

Po to kvėpuodami tikrai tyrą orą, grožėdamiesi nuostabia Zarasų krašto rudeniška gamta,  atkeliavome iki gamtos paminklo Lygumų akmens. Manoma, kad savo matmenimis jis lenkia garsųjį Puntuką.

Jau pradėjus temti grįžome į Zarasus. Vakare, per laisvą laiką, pasivaikščiojome po Zarasų miestą, užlipome  ant  apžvalgos rato, kuris vakare atrodo įspūdingai.

Antrąja kelionės dieną išsamiai susipažinome su Zarasų miestu. Miestą pristatanti viena iš projekto dalyvių pasakojo, kad Zaraso ežero ir miesto pavadinimai byloja, jog atvykome į senąją sėlių žemę. Sėliai - baltų gentis, minima XIII –XIV a. Kaip teigia iš Zarasų krašto kilęs kalbininkas K. Būga, vietovardis Zarasai atsirado iš sėliško žodžio „ežerasas“ – ežeras. Vėliau daug kartų buvo keičiamas Zarasų miesto pavadinimas.

Pažintį su miestu pradėjome nuo garsios Sėlių aikštės. Tai urbanistikos paminklas, vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių. Apžiūrėjome neobarokinio stiliaus bažnyčią, buvome prie ketaus paminklo,  įamžinančio kelią Sankt Peterburgas – Varšuva ir kitose vietose. Pažintį su miestu užbaigėme ant apžvalgos rato – analogo Lietuvoje neturinčio architektūros statinio, nuo kurio atsiveria nuostabus Zarasų ežero vaizdas.

Išvykę iš Zarasų,  aplankėme Antazavės dvarą (klasicizmo stilius), apžiūrėjome Antazavės Bažnyčią, Antazavės Šilo mūšio vietą (Vytauto apygardos, Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vieta).

Nuvykome  į Dusetų dvarą iš kurio išaugo Dusetų miestas. Iš šio dvaro būrius į  1830 –1831 m. sukilimą  išvedė broliai Pliateriai ir jų pusseserė Emilija Pliaterytė. Čia stovi paminklas Emilijai Pliaterytei. O Dusetų dvaro  vietoje šiandien  yra valstybinis Sartų žirgynas. Žirgyne mus maloniai priėmė viena iš darbuotojų, kuri įdomiai pasakojo apie įvairių veislių žirgus esančiu čia. Žinoma kalbėjo ir apie mūsų garsiuosius žemaitukus. Sužinojome kiek mūsų gimnazijai kainuotų įsigyti žirgą.

Pabuvome ir prie Sartų ežero, kur vyksta garsiosios žirgų lenktynės ir apie kurį taip gražiai rašė poetas Paulius Širvys,  į kurio tėviškę, Padustėlio kaime, vėliau mes nuvykome.

Kelionę baigėme aplankydami pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos dvarą, kuris šiuo metu yra restauruojamas.

Kelionė buvo šauni,  įdomi, naudinga. Pabuvome ir susipažinome su Utenos, Zarasų, Dusetų kraštu, patyrėme daug gerų emocijų, užmezgėme ryšius  su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija.

Nors šis kraštas nėra gausus istorinių objektų, bet jis yra nuostabios  gamtos (ypač buvo graži rudeniška gamta) ir daug  kultūros žmonių Lietuvai dovanojęs kraštas. Šiame  krašte gimė garsūs Lietuvos poetai, muzikai, kalbininkai (P. Širvys, P. Gaulė, A. Vienažindis, J. Gruodis, K. Būga ir kt.). Tai mūsų tautos pasididžiavimas.

Žinoma,  ir tai svarbiausia,  mes gyvai prisilietėme prie Lietuvos istorijos, jos kultūros. Ruošdamiesi pristatyti objektus pagilinome istorines žinias. Pajutome, koks nelengvas yra gido darbas: ir suklysdavome, ir pamiršdavome, ir sukdavomės iš padėtis. Bet tai neįkainuojama patirtis, o tai ką pamatėme, pajutome, supratome   - mūsų turtas, vertybė, mūsų tobulėjimas. Pažinti savo kraštą  -  nuostabu!

Projektas kelione nesibaigė. Susirinkę po kelionės aptarėme ir pasiskirstėme  tolesnius darbus. Vieni kuria filmą (medžiagą filmui atrinkome visi kartu), kiti ruošia stendą (atrenkame nuotraukas, darome ant jų užrašus, karpome raides), darome kalendorių ir kt. Sistemindami projekto medžiagą giliname informacinių technologijų įgūdžius, bendravimo ir bendradarbiavimo, organizacinius gebėjimus.

Dar buvome nuvykę į premjerinį istorinį filmą „Ekskursantė“, kuriame parodoma skaudi mūsų tautos istorijos dalis – tremtis, žmonių likimai, meilė Tėvynei, savo kraštui.

Projekto vadovė direktoriaus pavaduotoja Vaida Juškienė.

Pilietinio ir tautinio ugdymo projektas „Istorinės atminties takais 7“ finansuojamas Kazlų Rūdos savivaldybės pagal pilietinio ir tautinio ugdymo programų projektą.

Jau septynerius metus projektą remia  UAB „Šamoto centras“ direktorius A. Bučinskas

Monika Stankevičiūtė
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos
1a gimnazistė, projekto dalyvė
 

foto gal

 e dienynas

aktuali info

priemimas

 

 

 

facebook

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas