Jau šešti metai Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijoje vykdomas pilietinio ir tautinio ugdymo projektas ”Istorinės atminties takais”, kurio tikslas žadinti norą domėtis krašto istorija, jos praeitimi, gilinti istorines žinias, aplankyti istorines - kultūrines vietas.

Dar pavasarį projekto dalyviai aptarė būsimą šių mokslo metų veiklą ir nusprendė, kad susipažins su Vilniaus kraštu, žymiomis istorinėmis - kultūrinėmis vietomis, žmonėmis.

Rugsėjo menėsį projekto dalyviai, papildę gretas naujais nariais, sudarė kelionės maršrutą, rinko medžiagą apie istorinius objektus. Kartu su partneriais Lietuvos tūkstanmečio gimnazijos bendruomenė, aptarė būsimas veiklas ir susitikimą.

Pilnai pasiruošę projekto pirmosios dalies vykdymui, ankstų rugsėjo 21 – osios rytą projekto „Istorinės atminties takais 6“ dalyviai, apsikaustę vaizdo kameromis, fotoaparatais, ir būdami puikios nuotaikos, noro daug pamatyti, sužinoti, kartu su projekto vadove direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Juškiene išvyko į kelionę po Vilniaus kraštą.

Pirmasis mūsų aplankytas objektas – paminklas ir memorialas „Pirčiupių motina“. Pasiklausėme mokytojos pasakojimo apie tragediją, 1944m. birželio 3d. ištikusią Pirčiupių kaimo gyventojus. Tąkart vokiečių kareiviai iš keršto už savų nužudymą, išplėšė kaimą, o gyventojus sudegino. Žuvo 119 žmonių, gyvi išliko tik 39. Dabar šioje vietoje ant akmeninės sienos iškalti žuvusiųjų vardai ir amžius jų mirties metu.

Palikę Pirčiupius judėjome toliau. Sekantis kelionės taškas – Jašiūnai.

Teko nemažai paklaidžioti kol galiop suradome Jašiūnų dvarą. Kadangi šis Lietuvos kraštas sulenkėjęs, tad vietiniai ne itin noriai bendravo su mumis, kai klausdavomės kelio. Laimei, atsirado draugiškų žmonių ir mes pagaliau pasiekėme šią didingą vietą. Projekto dalyvis Justas buvo gidas pristatant šį dvarą.(pagal projekto nuostatus mokiniai patys pristato objektus).

„Jašiūnų dvaras – XIX a. respublikinės reikšmės architektūros paminklas“, - pasakojo Justas. Šiuose klasicizmo rūmuose kadaise gyveno nemažai žymių žmonių, vienas iš jų buvo poetas A. Mickevičius. Jašiūnų dvaras buvo kultūros židinys, inteligentijos traukos centras, čia gimė daug nuostabių XIX a. idėjų. Apžiūrėję gan apleistą dvarą pajudėjome toliau į Šalčininkus.

Prie įvažiavimo į Šalčininkus Simona ir Justas trumpai pristatė šio miesto istoriją. Pagal sudarytą kelionės planą, pirmiausia čia turėjome susitikti su mūsų projekto partneriais „Lietuvos tūkstantmečio“ gimnazijos bendruomenė. Jau prie gimnazijos durų mus šiltai pasitiko mokytojai ir mokiniai. Skaniai papietavę susitikome su šios mokyklos direktoriumi Vidmantu Žiliumi, pavaduotoja Lilija Ragožienė , kurie mums linkėjo gerų emocijų, potyrių keliaujant po Šalčininkų kraštą.

Lydimi šios gimnazijos mokytojos Janinos Anastazijos Puronienės pradėjome kelionę po Šalčininkų kraštą. Pirmiausia apsilankėme Šalčininkų Stanislovo Moniuškos menų mokykloje, įsikūrusioje Karolio Vagnerio rūmuose. Jaukioje, išskirtinio grožio, barokinėje rūmų salėje pasiklausėme šios mokyklos įkūrimo istorijos. Dėl puikios akustikos ši salė vertinama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjų. Čia nuolat vyksta įvairūs koncertai.

Kelionę tęsėme apsilankydami Poškonyse. G. Žagunio užkardoje sužinojome apie pasieniečių darbą, kas per dalykas yra užkarda ir kokie yra valstybės sienų saugojimo ypatumai. Apžiūrėjome pasieniečių gyvenimo sąlygas tarnybos metu. Norintys galėjo užeiti net į kalėjimo vienutę, kur būna patalpinti sulaikytieji.

Tada patraukėme į Poškonių muziejų, kuriame taip pat įsikūręs Dieveniškių istorinio regionio parko (vienintelis istorinis regioninis parkas mūsų šalyje) centras. Čia pamatėme daug senovinių buitinių įrankių, batų, netgi vadovėlių, išvydome didžiules autentiškas audimo stakles ir unikalių raštų audinius. Apžiūrėję muziejų patraukėme į Poškonių kaimą.

Poškonių kaimas, kaip Žižiai ir Rimašiai yra išlikę gatviniai rėžiniai kaimai, kurie pradėti formuoti Valakų reformos metu.

Poškonių pilkapynas – tai V–VI amžiaus 24 pilkapių grupė, kurios gale, kalvos viršūnėje, yra įspūdingas 22 m skersmens ir 1,8 aukščio pilkapis.

Šalia pilkapyno grožėjomės didingu gamtos paminklu Grybiškių ąžuolu.

Krakūnų kaime, kuris yra prie pat Baltarusijos sienos, prie paminklo pirmajam žuvusiam Lietuvos pasieniečiui Gintarui Žagūnui padėjome gėlių, uždegėme atminimo žvakeles (jas perdavė Tūkstantmečio gimnazijos gimnazistai) ir sugiedojome „Tautišką giesmę“.

Esame Dieveniškių miestelyje, kalbėjo Arūnė, pačiame pačiausiame Lietuvos taške – Dieveniškių anklavoje, kuris dar vadinamas Lietuvos ašara. Tai mažas Lietuvos lopinėlis, iš trijų pusių apsuptas Baltarusijos, bet anklave įsikūrusiuose kaimeliuose vyrauja lenkų tautinė mažuma.

Pabuvojome Gaujos mokomąjame take.

Baigiantis pirmos dienos kelionei užsukome į Norviliškių kaimą, esantį pačiame Baltarusijos pasienyje. Čia, nuostabioje gamtos apsuptyje, stovi Norviliškių pilis – XVI a. renesansinės gynybinės architektūros kompleksas. Šiuo metu pilis atrestauruota ir yra įspūdingo grožio. Įdomus faktas: 2007 – 2010 m. šios pilies pašonėje vykdavo festivalis „Be2gether“.

Vakare sugrįžome į Šalčininkų Tūkstantmečio gimnaziją. Mokiniai mums pakvietė į smagią vakaronę. Šokome, dainavome, bendravome ir visaip kitaip linksmai leidome laiką. Išsiskyrėme su pažadu, jog vieni kitų neužmiršime, palaikysime ryšius, o pavasarį, mūsų naujieji draugai, atvyks pas mus į gimnaziją pasisvečiuoti.

Šeštadienio rytą Tūkstantmečio gimnazijos pavaduotoja mums surengė trumpą ekskursiją po jų mokyklą. Apžiūrėjome mokykloje įkurtą geologijos muziejų, sukaupusį didžiausią titnago kolekciją Lietuvoje, kabinetus, klases, sporto salę, baseiną.

Miesto aikštėje prie paminklo Adomui Mickevičiui, Arūnė supažindino su poeto gyvenimu ir veikla. Paminklas pastatytas minint 200 - ąsias poeto gimimo metines.

Šalimais stovi paminklas, skirtas 1863 – 64 m. sukilimo vadui Konstantinui Kalinauskui. Apie šios istorinės asmenybės veiklą mums pasakojo Ieva.

Nukeliavome prie įspūdingos Šalčininkų šv. Petro bažnyčios. Čia turėjome išskirtinę galimybę išvysti, kaip yra restauruojamos bažnyčia. Reikia paminėti, kad lietuviškos pamaldos čia vyksta tik kartą per savaitę. Šalia bažnyčios stovi paminklinis akmuo, kuris liudija, jog 1821 m. toje vietoje Adomas Mickevičius stebėjo Vėlinių apeigas, kurias vėliau aprašė savo draminės poemos „Vėlinės“ pirmojoje dalyje.

Negalėjome iš Šalčininkų išvažiuoti be garsiųjų Šalčininkų bandelių. Miesto turgelyje nusipirkome daug daug gardžių bandelių. Perkant pravertė rusų kalbos žinios, nes čionykščiai gyventojai nelinkę kalbėti lietuviškai.

Pasistiprinę bandelėmis judėjome toliau. Privažiavome Turgelių kaimą. Jau iš tolo buvo matyti didžiulė, ant kalvos stovinti mūrinė Turgelių švč Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Ši bažnyčia įspūdinga ne tik išore, bet ir vidumi – sienas ir lubas puošia šventųjų piešiniai, įvairūs raižiniai, skulptūros. Pamaldos vyksta lenkų kalba. Apžiūrėjome šalia bažnyčios esančia koplytėlę ir lenkiškas kapinaites. Apskritai, kiek aplankėme kapinių šiame krašte, labai ilgai reikėdavo ieškoti nors vieno antkapio su lietuviška pavarde.

Nekantravome pabuvoti netoliese esančioje Pavlovo respublikoje. Ši respublika kadaise buvo atskira ir nepriklausoma. Dabar čia telikę didžiulių pastatų griuvėsiai. Liekanos liudija, kad čia gyventa turtingų dvarininkų, o aura, tvyranti tarp griuvėsių liekanų, dar ir šiandien liudija šios vietovės dvasią ir išskirtinumą.

Pavažiavę keliasdešimt kilometrų kopėme į aukščiausius Lietuvos taškus – Juozapinės kalną ir aukščiausiąjį – Aukštoją. Ant Aukštojo kalvos atsitiktinai patekome į svarbų renginį – buvo atidengtas paminklas Aukštojui pagerbti ir jo svarbai įprasminti. Ceremonijoje dalyvavo profesorius Libertas Klimka, Vilniaus Edukologijos Universiteto profesorė, buvusi mūsų mokyklos mokinė Vilija Grincevičienė, skulptūros autorė profesorė Dalia Matulaitė ir kiti žymūs Lietuvos žmonės. Visi kartu čia paminėjome ir Baltų vienybės dieną.

Po ceremonijos apžiūrėjome didžiausią gardinę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilį - Medininkų pilį. Sužinojome, kad rugsėjo 26 dieną pagaliau ilgą laiką apleista pilis atveria duris lankytojams.

Kai važiavome prie Medininkų memorialo, nesitikėjome, kad gan sunkokai teks prie jo prieiti. Kilometrinės krovininių mašinų eilės į Baltarusijos pusę ir priešingos krypties judėjimas į Vilniaus pusę mums kėlė nerimą. Pro stovinčias krovinines mašinas net nesimatė, kur stovi memorialas.

Prie Medininkų memorialo prisiminėme 1991m. liepos 31 dienos tragiškus įvykius. Tylos minute pagerbėme žuvusius pareigūnus, uždegėme atminimo žvakeles. Apžiūrėjome įstiklintą vagoną, kuriame buvo sušaudyti septyni savo pareigas ėję darbuotojai.

Mūsų antros dienos kelionę užbaigėmė pirmojoje Lietuvos sostinėje - Kernavėje. Grožėjomės nuostabiu gamtos vaizdu atsiveriančiu nuo piliakalnių. Užkopus ant Mindaugo sosto kalno Raminta mums papasakojo šios vietovės istoriją.

Ant šio kalno projekto dalyviai aptarė visą buvusią kelionę, pasidalijo įspūdžiais, patirtimi.

Pabuvojome Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, vietose, į kurias tikrai nedažnai nuvykstame. Susipažinome su šio krašto žmonių gyvenimu, jo specifika ir problemomis.

Taip mokiniai po Lietuvą keliauja jau šešerius metus.

Gyvas prisilietimas prie Lietuvos istorijos, pačių patirti, išgyventi potyriai, emocijos formuoja jaunų žmonių supratimą, vertinimą, skatina domėtis tautos praeitimi, jos istorija, kultūra, gvildenti šiuolaikines aktualijas, kurias matome keliaudami po Lietuvą. Tai patys natūraliausi išgyvenimai ir patyrimas, mokantis istorijos ir pilietiškumo.

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos trečiajame aukšte projekto „Istorinės atminties takais“ stendų galeriją greitai papildys, kelionės po Vilniaus kraštą užfiksuotos akimirkos. Praėję pro šią koridoriaus atkarpą nuotraukose Jūs išvysite žymiausias ir , galbūt, nematytas Lietuvos istoriją ir kultūrą menančias vietas, dvarus, bažnyčias.

Jei turite laiko užsukite pasižiūrėti, kiek daug gražaus, vertingo, įdomaus yra mūsų Lietuvoje. Tuo mes turime didžiuotis, tai vertinti, tausoti ir saugoti.

Projektas vykdomas pagal pilietinio ir tautinio ugdymo projektų programą, kurią finansuoja Kazlų Rūdos savivaldybė.

Projekto socialiniai partneriai Kazlų Rūdos savivaldybės viešoji biblioteka, Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazija.

Projekto finansinis rėmėjas jau šešerius metus UAB „Šamoto centras“ direktorius Algimantas Bučinskas.

 

Arūnė Makarevičūtė
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos
2a klasės mokinė, projekto dalyvė

 

foto gal

 e dienynas

aktuali info

priemimas

 

 

 

facebook

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas