Kvepiantis pakalnutėm ir alyvom Paskutinis skambutis vis toks pats ir kasmet kitoks... Drugelių trapumo  ir balandžių skaidros kupinos akimirkos, liūdnai linksma šventė, kada kaip niekad aštriai juntamas šalia tiksintis laikas, kai jau gali, bet dar nenori eit namo...

Šimtas Kazio Griniaus gimnazijos abiturientų rinkosi į pernakt išgražėjusias klases, įdėmiai klausėsi giliaminčių klasės auklėtojos žodžių, atidžiau nei kasdien žvelgė į suolo draugą, bandė  juoktis sekdamas ekrane lakstančias nuotraukas su ankstesniuoju savimi, pats kalbėti ypatingai... Paskui oriai nulipti  gimnazijos laiptais ir eiti į visas keturias puses... Galėtum, bet kurgi benueisi. Tai štai kokia toji Laisvė... Penktadienis, prieš akis savaitgalio pagundos, bet nelabai jos gundo, nes ant nosies egzaminai...

Šią dieną daug dėkojama. Už labai gerą mokymąsi, už aktyvią visuomeninę veiklą, sportinius laimėjimus, už kantrybę, suteiktas žinias, meilę ir rūpestį, dovanojamos gėlės, skamba dainos, skaitomos eilės... Gausus būrys nusipelniusių abiturientų išsirikiuoja šalia direktorės... Labai gerus metinius įvertinimus turi šešios galvotos merginos: Augmantė Ališauskaitė, Aistė Kliučiūtė, Regina Razulevičiūtė, Gabrielė Motiejauskaitė, Ieva Tūskaitė, Laura Šlekytė. Sėkmės ir atestato su pagyrimu, kuris plačiau duris į svajonę atveria!

Šventės kartoja, įtvirtina senas ir gimdo naujas tradicijas... Gyvenam, nepykit,  provincijoj, kur jau ir traukiniai vis rečiau sustoja, o autobusai net neužsuka, tai didmiesčių mada į Paskutinį skambutį auklėtojas atsivežti patiems abiturientams Kazlų Rūdos iki šiol  nepasiekė. Niekam  netoptelėjo  į galvą, kad būtų ką papasakot ir prisimint...

Šešiasdešimt ketvirtoji laida įeis į gimnazijos istoriją, nes būtent jie surado bėrą žirgelį, patogų vežimaitį ir šaunias kasdien, bet tąkart dar labiau gerbiamas auklėtojas Birūtą Bujauskienę, Valentiną Stabrauskienę, Oksaną Janauskienę, Laimą Pečiulienę prie pat paradinių durų atveždino. Ateinančioms kartoms teks neatsilikti nuo šiųmečių abiturientų ir leisti ne tik šiai tradicijai įsišaknyti, bet ir staigmenas klasių vadovėms dovanoti ir tuo visus stebinti... Svarbiausia, kad viskas gyvenime būtų nuoširdu ir tikra. Kaip tikras dainuojančių abiturientų tikėjimas, kad gyvenimas, į kurį jie išeina, yra kitoks, tereikia būti savimi, neklausyti, ką suoks priešai ar svetimi kalbės... Kaip žavia jaunatviška patirtim grįstas priesakas iš paskutinės išeinančiųjų valios, kitaip sakant, testamento, - būki garbingiems varžybose, rungtynėse ir gyvenime... Kaip nesumeluoti Valentinos žodžiai tėvams, kad sunkiau jau nebus, paguoda vaikams - egzaminai ateis- praeis, o gyvenimas tęsis...

Neskrido nei balionai, nei balandžiai, o buvo sudeginti blogi darbai, mažos- didelės vaikų nuodėmės, kurias jie per paskutinę pamoką išpažino popieriaus lapui... Be melo, be slogių prisiminimų išeina šešiasdešimt ketvirtosios laidos šimtukas tiesiai gyvenimui į glėbį.

Tegul suranda šie jauni žmonės savo vietą po saule!

VIKTORAS GIMNAZIJUS

foto gal

 e dienynas

aktuali info

priemimas

 

 

 

facebook

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas