KAZLŲ RŪDOS KAZIO GRINIAUS GIMNAZIJOS

VEIKLOS KOKYBĖS IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITA


MOKYKLOS KONTEKSTAS

Kazlų Rūdos gimnazija įsteigta 1946 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1950 m. – Kazlų Rūdos vidurinė mokykla. 1995 m. Kazlų Rūdos vidurinei mokyklai suteiktas Prezidento Kazio Griniaus vardas. 1999 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. 2003 m. Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija reorganizuota į išgrynintą keturmetę gimnaziją. Gimnazija vykdo antros dalies pagrindinio ugdymo, adaptuotą pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir adaptuotą vidurinio ugdymo programas.  Gimnazijoje mokymąsi tęsia mokiniai iš visų Kazlų Rūdos savivaldybės pagrindinių mokyklų, Daugiausia (apie 80 proc.) – iš Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos. Apie 20 proc. mokinių gyvena aplinkiniuose kaimuose ir į gimnaziją pavežami geltonaisiais arba savivaldybės samdomo vėžėjo autobusais. Mokinių kaita nedidelė, bet mokinių skaičius kasmet mažėja. Vizito metu gimnazijoje mokėsi 357 mokiniai, sudaryta 14 klasių komplektų.

Mokinių socialinė-ekonominė padėtis geresnė už vidutinę. Socialinė parama skiriama 72 mokinių šeimoms, tai yra 20 proc. visų mokinių, iš jų 54 skiriamas nemokamas maitinimas. 2010 m. gimnazijoje atlikto tyrimo duomenimis mokiniai teigė, jog jų šeimų materialinė padėtis gera.

Gimnazijos pastatas pastatytas 1958 m. 2009 m. baigtas gimnazijos trejų metų renovacijos projektas. 85 proc. mokytojų turi savo dalykų kabinetus. Per pastaruosius trejus metus kabinetuose buvo atnaujinti baldai, įrengta interneto prieiga, kabinetai aprūpinti kompiuteriais bei mokymo priemonėmis. Visiškai atnaujintas gimnazijos stadionas ir sporto aikštynas. Modernizuojant ugdymo ir ugdymosi aplinką didelis indėlis tenka Mokyklų tobulinimo programos plius projektui „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas. Iš projekto lėšų įrengtos 6 modernios darbo vietos individuliam mokytojų darbui. Taip pat pradėtas įgyvendinti projektas „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“. Biblioteka-skaitykla atlieka informacinio centro funkcijas, kuriame įkurtas profesinio informavimo taškas.

Informacinėmis technologijomis gimnazija aprūpinta gerai: yra 74 stacionarūs ir 10 nešiojamų kompiuterių, 12 projektorių, daug organizacinės technikos. Gimnazijos finansavimas yra pakankamas.

Tobulindama savo veiklą gimnazija analizuoja veiklos vertinimo ir įsivertinimo, metinių ataskaitų, statistinius duomenis, aptaria mokinių pasiekimus konkursuose, olimpiadose, viktorinose, varžybose, projektuose ir kt., analizuojami ir aptariami egzaminų rezultatai, tolimesnė mokinių veikla, mokinių, jų tėvų ir kitų asmenų atsiliepimai.

Gimnazijos mokytojai, tobulindami kvalifikaciją, prioritetus teikia dalykinių bei profesinių kompetencijų tobulinimui, atnaujintų Bendrųjų programų įgyvendinimui, psichologinių žinių praktiniam taikymui, dauguma mokytojų domisi mokymosi proceso valdymu. Per pastaruosius 2–3 metus 8 mokytojai dalyvavo tarptautiniuose projektuose, 6 – šalies projektuose, publikavo 14 straipsnių spaudoje, vedė 13 seminarų švietimo centruose bei 7 savivaldybės mokytojams.

Gimnazijoje sukurta tinkama edukacinė aplinka, vykdomas tikslingas bendradarbiavimas su socialiniais partneriais miesto, apskrities, šalies bei tarptautiniu mastu įgyvendinant įvairius projektus, informacijos valdymo sistemos stiprinimui įdiegtas elektroninis dienynas, sukurta profesinio informavimo ir konsultavimo sistema, inicijuota ir įkurta Tėvų taryba, rengiamos metodinės dienos.

Mokyklos stiprieji ir tobulintini veiklos aspektai

Stiprieji mokyklos veiklos aspektai

1.      Stiprus tapatumo jausmas ir geri bendruomenės narių santykiai.
2.      Paveiki mokyklos aplinka.
3.      Įvairi ir tikslinga gimnazijos partnerystė su kitomis institucijomis.
4.      Tinkamas klasės valdymas.
5.      Dauguma mokinių yra atsakingi ugdymo (-si) proceso dalyviai.
6.      Neakademiniai mokinių pasiekimai.
7.      Pakankamai kryptingas mokinių profesinis švietimas.
8.      Pakankamai potencialus ir kūrybingas įsivertinimo proceso organizavimas.
9.     Demokratiškas vadovavimo stilius, skatinantis lyderystę, ir tinkamas gimnazijos personalo komplektavimas.
10.  Kryptingas materialinių išteklių valdymas.

Tobulintini mokyklos veiklos aspektai:

1.      Asmenybės raidos lūkesčiai ir mokinių pažangos dermė.
2.      Mokymosi bendradarbiaujant galimybių išnaudojimas diferencijuojant ugdymo procesą.
3.      Vertinimas kaip ugdymas.
4.      Gabių mokinių poreikių tenkinimas.
5.      Tėvų švietimo politika.

ĮSIVERTINIMO SISTEMOS VEIKSMINGUMAS

Su vidaus auditu mokykla susipažino ir pradėjo jį atlikti 2004 m. Aktyviau, sistemingiau ir konstruktyviau gimnazijos įsivertinimas vykdomas pastaruosius 2-ejus metus. Įsivertinimo procese aktyviai dalyvauja direktorė ir direktoriaus pavaduotojos. Vidaus audito (įsivertinimo) koordinavimo grupės sudėtis nekinta. Įsivertinimo procedūros vykdomos planingai, susitarta dėl pasiskirstymo darbais, įsivertinimo procedūrų, laiko ir išvadų pateikimo, sukurtos iliustracijos. Vyrauja gan pozityvus požiūris ne tik į įsivertinimo procesą, bet ir į įsivertinimo rezultatų naudojimą. Gimnazijoje įsivertinimas suprantamas kaip vertinimas. Po kiekvienos srities plačiojo įsivertinimo pasirenkamos temos giluminiam įsivertinimui. Koordinacinė vidaus audito grupė apibendrina rezultatus, formuluoja išvadas ir teikia rekomendacijas. Diskutuojama Įsivertinimo rezultatus aptaria Mokytojų tarybos, Metodinės tarybos, metodinių grupių posėdžiuose bei direkciniuose pasitarimuose.

Veiklos kokybės įsivertinimo išvados ir rekomendacijos naudojamos gimnazijos veiklos ir strateginiam planams rengti ar tobulinti. Tačiau įsivertinimo poveikis mokiniui, mokytojui ir mokyklos vadovui gimnazijoje nefiksuojamas ir neanalizuojamas. Tėvų bendruomenės nariai iš dalies informuoti apie rezultatus, ir, nors nurodo gimnazijoje per dvejus metus įvykusius pozityvius veiklos pokyčius, vis tik nesieja šio proceso su pakitusia veikla ir nepakankamai suvokia įsivertinimo naudą pagrindinei šios veiklos paskirčiai – gerinti kiekvieno gimnazijos mokinio pasiekimus ir siekti mokyklos pažangos. Pokyčių inicijavimas būtų veiksmingesnis, jei įsivertinimo rezultatai, tobulintinų rodiklių būklė ir rezultatai būtų nuolatos ir nuosekliai pristatomi tėvų bendruomenei, jei įsivertinime aktyviau dalyvautų tėvai ir mokiniai.

Neformalų požiūrį į veiklos įsivertinimo procesą iliustruoja faktas, kad beveik 70 proc. gimnazijos veiklos kokybės išorės vertinimo metu nustatyti stipriųjų ir tobulintinų aspektų sutampa su pačios gimnazijos įsivertinimo rezultatais.

Sveikintina, kad gimnazijos vadovai ir kai kurie mokytojai turi noro ir naujų idėjų, kaip tobulinti įsivertinimą, kaip veiksmingiau panaudoti jo išvadas.

foto gal

 e dienynas

aktuali info

priemimas

 

 

 

facebook

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas